plepėti

plepėti
plepė́ti, plẽpa, -ė́jo 1. tr., intr. K daug nereikalingai, tuščiai kalbėti: Niekkalbis plepė̃s niekaniekius J. Beplepi tik vėjus, – niekino kitas Žem. Kad nebūtų skausmų, galėtum šnekėtis, plepėti, juoktis I.Simon. Ta boba pati nežino, ką plẽpa Dgl. Supaisysi, ką bobos plẽpa KzR. Plepą̃s ben ir ans būs Slnt. Ar reikia, ar nereikia, jis vis plepa Alv. Neplepė́k per daug – žandai sprogs Sb. Dabar plepą̃ laikai, plẽpa visi Pvn. Tai sužiūrėsi, ką ana niekus plepa! BsPII313. Plepi kaip Raseinių Magdė LTR(Zp). Plepa kaip devynios bobos LTR(Sml). Plepa kaip Varnių davatka TŽVI324. Ir tylint boba plepa Vlkj. Būtų vyras, o plẽpa kaip boba Jnš. Plepė́jau plepė́jau kaip nemunių puodas Tj. Plepa kaip rugienė košė Lg. Nieko neišmano, o tik plẽpa kaip košė Jnš. Plepa it girtas, mietus graibydamas S.Dauk. ^ Daug žinoti, maž plepėti Tv. Kas daug plepa, daug ir meluoja LTR(Tršk). Girdėti teko, kai plepėjo, bet neteko girdėti, kai rimtai kalbėjo KrvP(Ss). Atsibosta tinginiui tylėti, tada ima plepėti KrvP(Ndz). Girtas plepėjo, ką blaivus galvoj turėjo PPr91. Kai ženijas arba teka, tai ir šluotražys po prižeda plẽpa Srv. | refl.: Moterėlės, nusismaukusios raudonas skareles ant pečių, plepėjosi rš. 2. tr. sakyti, sekti: Ugnelę kuria, bulbeles kepa, pulkai susėdę pasakas plepa LTR(Všn). [Kregždės] linksmutės, niekas joms nerūpi, tik pasakas plepa J.Jabl. 3. intr. su garsu virti, kunkuliuoti: Ir ten, kur prieš valandą gardžiai plepėjo barščiai ir ilsėjos žmonės, ėmė liepsnoti trobos, ir nei vieno sveiko medžio nebeliko A.Vien. Vos tik malka insikūrė, tuoj puodai ėmė plepė́t Dg. Puodas plẽpa – vanduo užvirė Sb. Košė plẽpa, verda, net pluta užsideda Lnkv. Plẽpa jau bulbynelė Rdn. Puode plẽpa lapienė Alk. Mėsa tik plẽpa puoduose! Vlk. Ar jau plẽpa kisielis? Pc. Greitai [dumius] užgesino ugnelę, o košė da ir nukaista ilgą čėsą plepė́jo BM216. ^ Voveris eglėj, ė puodas plẽpa Švnč. 4. intr. grūstis, brautis: Kurgi plepì, kaip lenteles išbarstęs Ob. 5. intr. kreksėti, burzuliuoti: Kiaulė plepa, tekio ieškodama Š. Tekis plepa Pl. \ plepėti; apiplepėti; atsiplepėti; įplepėti; išplepėti; nuplepėti; paplepėti; praplepėti; priplepėti; suplepėti; užsiplepėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • plepėti — vksm. Plepėti niekùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • plepetingas — plepetìngas, a adj. (1) tuščiažodžiaujantis, daugiažodis: Tokiuomi netikusiu mokymu, šauksmingu ir plepetingu [nepaveikia klausytojų] A.Baran …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • liežuvis — liežùvis sm. (2) K; R 1. ragavimo organas, taip pat kalbos padargas: Gerkite bent alaus, beplepant ir liežuviai sudžiūvo Žem. Kopūstai karšti, nenudek liežùvio Rm. Šuva iškišęs liežuvį alsuoja Pn. Jaučio ilgas liežuvis, bet kad šnekėt negali Žž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • barškinti — ( yti Skr), ina, ino intr., bar̃škinti Lp, Švnč 1. belsti, barbenti, dunksėti: Nesipratink barškint pirštais į stalą Gs. Nebarškink barškalą J. Giltinė, dantimis barškindama, padavė savo dalgį Tat. Tur būti, anų vakar bitys spietė, kad ten… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išplepėti — išplepėti, ìšplepa, ėjo 1. tr., intr. plepant prasitarti, išpasakoti tai, ko nereikia sakyti: To niekas neturi žinoti, žiūrėk, kad neišplepėtum! rš. Dėl ko tu jam viską išplepėjai? Krsn. ^ Girtas išplepėjo, ką blaivus paslėpti norėjo KrvP(Mrk).… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kulti — kùlti, ia, kūlė K; SD153, R 1. tr., intr. šalinti grūdus iš varpų: Kūlikai rugius kùlia Dkš. Pas mumi kùlt ateidavo Brš. Nėra kas kulia (nėra žmogaus kulti) J.Jabl(Jnšk). Nei kulsi, nei malsi, nei duonos kepsi J.Jabl. Ji laikė apglėbusi grabą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • malti — malti, mãla, mãlė (mãlo, molė) 1. tr., intr. SD148, R, K smulkinti grūdus į miltus: Malti grūdus pusiauskardu J. Geros girnos gerai mala Mrk. Atėjau kruopų malt Ėr. Tu nemolei, tu negrūdai, tavas šaukštas kamenyčioj (d.) Lz. Susirinko penkios… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • maskatuoti — maskatuoti, uoja, ãvo, màskatuoti, uoja, avo Gl 1. intr. Dkš, Vžns judėti pakabusiam, tabaluoti, plevėsuoti: Balno kilpos maskatuoja Ds. Palubėj vorai maskatuoja (kabo) Rm. Gal kokia šiandiej šventė, kad vėliavos visur maskatuoja Ds. Šunio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”